Ar gali verslas spręsti visuomenės problemas? Taip, tai daro socialinis verslas. Tai veiklos forma, jungianti ekonominį efektyvumą ir socialinį atsakingumą. Socialiniai verslai kuria darbo vietas, padeda aplinkai ir keičia gyvenimus. Ir visa tai – tvariai.
Kas yra socialinis verslas?
Socialinis verslas – tai verslo forma, kurios pagrindinis tikslas yra spręsti socialines arba aplinkosaugos problemas, o ne vien siekti pelno. Jis veikia taip, kaip įprastas verslas – siūlo prekes ar paslaugas, tačiau pelną investuoja į savo socialinę misiją ir siekia socialinio poveikio.
Socialinis verslas – tai tiltas tarp verslo ir visuomenės gerovės. Tai ne labdara, o tvarus sprendimas.
Pagrindinės socialinio verslo rūšys
- Darbo integracijos verslai – padeda įdarbinti socialiai pažeidžiamus žmones.
- Aplinkosauginiai verslai – mažina atliekas, skatina žiedinę ekonomiką.
- Paslaugos bendruomenėms – teikia gyvybiškai svarbias paslaugas ten, kur jų trūksta.
- Socialinės inovacijos – kuria išmanius sprendimus socialinėms problemoms spręsti.
Socialinis verslas gimsta ten, kur yra problema, bet kartu ir drąsa veikti kitaip.
Kaip veikia socialinis verslas?
- 🎯 Aiški socialinė misija, siekiamas socialinis poveikis
- 💰 Pelno reinvestavimas į veiklos plėtrą
- 🤝 Bendruomenės įtraukimas
- 📊 Atsakomybė ir skaidrumas
Verslas gali būti ir pelningas, ir naudingas visuomenei – svarbiausia aiškiai nusistatyti prioritetus
Socialinio verslo modeliai
- Išorinis modelis. Pagal išorinį modelį veikiančio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla nėra tiesiogiai susijusi su socialine ir (ar) bendruomenine misija, tačiau iš ekonominės veiklos gautas pelnas arba didžioji jo dalis socialinio verslo atveju investuojama konkrečiai socialinei problemai spręsti siekiant teigiamo socialinio poveikio. Socialinis poveikis apibrėžiamas kaip pokytis, kurį patiria visuomenė ar jos grupė dėl ūkio subjekto vykdomos veiklos asmenų integracijos srityje ir (arba) vykdant veiklą, kuria sprendžiamos visuomenės socialinės problemos. Išorinio modelio pavyzdžiai: 1) socialinio verslo subjektas, vykdydamas tradicinio verslo veiklą, teikia aplinkos tvarkymo paslaugas, o didžiąją dalį gauto pelno nukreipia į socialinio pokyčio veiklą, pvz., gauto pelno lėšomis organizuoja nuolatinius siuvimo ir namų ruošos mokymus – užsiėmimus moterims, merginoms iš socialiai pažeidžiamų šeimų (sprendžiamos užimtumo ir integravimo į visuomenę problemos). Subjekto ekonominė veikla – aplinkos tvarkymas, o iš uždirbto pelno vykdo socialinę veiklą – mokymus socialiai pažeidžiamiems asmenims. 2) socialinio verslo subjektas yra medžio apdirbimo įmonė ir iš vykdomos veiklos didžiąją dalį gauto pelno skiria kaimo vyresnio amžiaus žmonių (65+) užimtumui, pvz., organizuojamos nemokamos arba su 80 proc. nuolaida turistinės pažintinės kelionės, teatrų, muziejų lankymas (sprendžiama integravimo į visuomenę, atskirties mažinimo problema). Subjekto ekonominė veikla – medžio apdirbimas ir iš uždirbto pelno dalies vykdo socialinę veiklą – organizuoja vyresnio amžiaus žmonių (65+) užimtumą.
- Integruotas modelis. Pagal integruotą modelį veikiančio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį, o planuojamos vykdyti ar vykdomos socialinės programos sutampa su verslo veiklomis (pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų įdarbinimas, prekių ir paslaugų teikimas palankesnėmis sąlygomis tam tikrų socialinių grupių asmenims ir pan.). Verslo subjektas, veikiantis pagal šį verslo modelį, galėtų veikti tradiciškai, t. y. siekti pelno, tačiau į verslą tiesiogiai integravus socialinę ar bendruomenei aktualią misiją, jis tampa socialiniu ar bendruomeniniu verslu. Integruoto modelio pavyzdžiai: 1) socialinio verslo subjekto veikla – maitinimo paslaugų teikimas ir įmonė įdarbina asmenis su negalia arba kitus asmenis iš pažeidžiamų grupių (sprendžiamos užimtumo, integravimo į visuomenę ir atskirties mažinimo problemos). Subjekto verslo veikla tampriai susijusi su socialine misija ir yra neatskiriama, t. y. vykdoma maitinimo paslauga, kurią teikia socialiai pažeidžiami asmenys. Iš modelio pašalinus įdarbintus asmenis iš socialiai pažeidžiamų grupių, verslas taptų tradiciniu. 2) socialinio verslo subjektas – teikia pirties paslaugas, šioms paslaugoms teikti jis prisitraukia vyresnio amžiaus žmones (65+) ir skurdo rizikoje esančius asmenis, taip pat tam tikromis valandomis ar dienomis teikia jiems nemokamas pirties paslaugas (sprendžiamos sveikatos, integravimo į visuomenę ir atskirties mažinimo problemos). Vykdomos pirties paslaugos, į kurių vykdymą betarpiškai įsitraukusi tikslinė grupė, kuri nustatytu laiku gali jomis naudotis nemokamai.
- Įterptinis modelis. Pagal įterptinį modelį veikiančio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla turi tiesioginį teigiamą socialinį poveikį ir tuo pat metu užtikrinama finansinė grąža, kuri tiesiogiai susijusi su sukurtu socialiniu poveikiu. Tai reiškia, kad vykdoma ekonominė veikla negalėtų veikti be socialinės, bendruomeninės veiklos paslaugos ar prekės, kurios yra skirtos konkrečiai socialinei grupei, ir kurios nariai yra ir socialinės naudos gavėjai (pavyzdžiui, socialinio finansavimo, mažo finansavimo organizacijos). Įterptinio modelio pavyzdžiai: 1) socialinis taksi, kurio paslaugas iš dalies konkurso būdu perka savivaldybė (sprendžiamos socialiai pažeidžiamų tikslinių grupių susisiekimo, integravimo į visuomenę, pasitikėjimo ugdymo problemos); 2) Slaugos ar globos, savarankiško gyvenimo namai, kurių turimos lovos iš dalies ar visiškai dotuojamos savivaldybės lėšomis (konkurso būdu perkamos šio socialinio verslo paslaugos savivaldybės gyventojams (sprendžiamos sveikatos, orios senatvės užtikrinimo, atskirties mažinimo problemos).
Pavyzdžiai iš Lietuvos ir pasaulio
| Pavyzdys | Veikla | Šalis |
|---|---|---|
| Pirmas blynas | Restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia | Lietuva |
| SOPA | Pagalba sunkiau įsidarbinantiems žmonėms | Lietuva |
| Grameen Bank | Mikrofinansai neturtingiems gyventojams | Bangladešas |
| Too Good To Go | Maisto švaistymo mažinimo programėlė | Europa |
Kodėl verta palaikyti socialinius verslus?
- ✅ Sprendžia visuomenines ir aplinkosaugos problemas
- ✅ Kuria darbo vietas socialiai pažeidžiamiems žmonėms
- ✅ Skatina bendruomeniškumą ir atsakingą vartojimą
- ✅ Yra inovacijų šaltinis
Kai perki iš socialinio verslo, investuoji ne tik į prekę, bet ir į pokytį.
Kaip prisidėti?
- 🛒 Rinkis socialinių verslų prekes ir paslaugas
- 📢 Dalinkis žinia socialiniuose tinkluose
- 💡 Pagalvok, ar pats gali sukurti socialinį verslą
Socialinio verslo statusas
Norint gauti paramą socialinio verslo sukūrimui, organizacija ar įmonė turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Vienas iš jų, turi būti gautas socialinio verslo statusas, kurį suteikia Inovacijų agentūra. Daugiau informacijos, kaip įgyti socialinio verslo statusą: https://socialinisverslas.inovacijuagentura.lt/socialinio-verslo-statuso-igijimas/
Parama socialinio verslo kūrimui
Jurbarko miesto 2024-2029 m. vietos plėtros strategijoje yra 1.1.2 veiksmas „Socialinio verslo kūrimas ir plėtra“. Socialinio verslo kūrimui ar plėtrai numatyta skirti 140,6 tūkst. Eur paramos suma. Kvietimas teikti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus vyksta iki gegužės mėn. 30 d. Daugiau informacijos apie šį kvietimą ir finansavimo sąlygas galima rasti https://vvgjurbarkas.lt/kvietimai/
Daugiau informacijos
Norėdami sužinoti daugiau apie socialinį verslą, apsilankykite:
